• Panevėžio miestui ir jo apylinkėms skirtą kalendorių pradėjo leisti pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis (1913–1914).
• „Panevėžio kalendorius 1914 metams“ – 67 puslapių knygelė, išspausdinta Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje.
• Kalendoriuje randamos religinių švenčių datos, mėnulio atmainos, orų prognozės, naudingi ūkininkavimo patarimai, mugių ir jomarkų (turgų) nuorodos, grožinė kūryba, reklaminiai skelbimai ir kita naudinga informacija, skirta Panevėžio miesto ir jo apylinkių gyventojams.
• Kalendoriai, kaip tam tikra periodinės spaudos atmaina, Lietuvoje atsirado XVII amžiuje. Lietuviškų kalendorių pradininku laikomas švietėjas Laurynas Ivinskis (1810–1881). XX a. pradžioje pradėti leisti ir atskiri regionų kalendoriai.

Kalendoriaus 21–27 puslapiuose Panevėžiečio slapyvardžiu pasirašęs autorius trumpai apžvelgė Panevėžio miesto istoriją nuo XVI a. iki 1913 m. Čia minima ir su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka sąsajų turėjusi „Aido“ draugija. Rašoma, kad „Aido“ draugijos veiklai pradėjus silpti, dalis jos patalpų (dabar Vasario g. 16) buvo išnuomotos Panevėžyje įkurtai bibliotekai ir „Panevėžio balso“ redakcijai. „Aido“ draugijos veikloje dalyvavo ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė bei pirmoji bibliotekos direktorė, filantropė, visuomenės veikėja, draudžiamos lietuviškos spaudos platintoja Elžbieta Jodinskaitė.