• Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu, trūkstant lėšų spaustuvėms, įvairių organizacijų, gimnazijų leisti nedidelio formato šapirografuoti (primityviu būdu – šapirografo prietaisu – dauginami) laikraštėliai buvo to meto literatūrinio gyvenimo išraiška, mokyklų ir organizacijų gyvenimo veidrodis.
• Daugumos šių leidinėlių redaktorių, rašinių ir eilių autoriai nežinomi, pasirašę slapyvardžiais.
• Moksleivių ateitininkų organizacija Panevėžyje tarpukariu buvo gausi ir stipri. Ypač ji išaugo Panevėžio vyskupijos jaunimo direktorių kunigų Alfonso Lipniūno ir Alfonso Sušinsko vadovavimo laikais.
• Vienas iš ateitininkų organizacijos leidinių – pristatomas šapirografuotas laikraštis „Į saulę“, saugomas tuometinės moksleivės, aktyvios ateitininkės, vėliau pedagogės Elenos Gabulaitės rankraščių fonde F9.
• Pristatomame 1936 m. jubiliejiniame laikraštėlio numeryje išspausdinti ir Elenos Gabulaitės, pasirašiusios slapyvardžiu Minvydė, eilėraščiai.

Šapirografas, arba hektografas – teksto ir iliustracijų dauginimo prietaisas, kuriame specialiu rašalu užrašytas popieriuje tekstas ar iliustracija užspaudžiama ant tam tikros dažus sugeriančios medžiagos (želatinos, glicerino ir vandens drebučių) paviršiaus ir, prie jo spaudžiant švarius popieriaus lapus, gaunamos kopijos.